MDM

Neik su Romanu riešutauti, o su Keršuliu mėlyniauti 😀
Nes riešutai tik nubėgus 42km Klajoklio maratone, o mėlynės tik Xtrasoje, prieš tai dieną padarius neblogą ilgabėgį su Smertės Savaitgaliai. Romanas rodo gerėjančią formą - iškovota trečia vieta ir kiek žinau dar pasilikta rezervo. Taip pat džiaugiamės, jog prasidėjo Xtrasa, bet atstumas per trumpas, jog Marijus spėtų įsibėgėti net prireikė foto finišo išsiaiškinti kas užėmė 20vietą, tik nuotraukos nieks nepadarė 🤔 juk geriausia kompanija būna paskutiniuose 200 metrų 😉

Skriejame toliau! Iki TRAIL Kuršių Nerija ( ) tik 18 dienų 😲

Štai ir dar vienas vasaros savaitgalis prabėgiotas 😀 Šį kartą labiau simbolinis renginys, sielai atgaivinti. Pirmą kartą pavyko sudalyvauti lenktynėse Alytuje, mieste kur praleidau 18 metų 😃
Čia vyko jau tradiciniu tampantis naktinis bekelės bėgimas "Indėnų taku", teko prisiminti kaip bėgti naktį ir dar greitai. Trasa 8km ratas, nors ir nebuvo šviesą atspindinčio žymėjimo, bet jis buvo gan dažnas ir pagrindiniuose posūkiuose stovintys savanoriai neleido pasiklysti nei vienam indėnui 😉

Bendroje įskaitoje Marijus Keršulis 🕊 14 vieta

Dvi savaitgalio dienos, kurios skiriasi kaip diena ir naktis: sekmadienį lipti laiptais buvo nemažas iššūkis, bet šeštadienį parbėgti iš Kernavės į Vilnių buvo juokų reikalas. Nors gal per skambiai pasakyta. Teko pačiam įsitikinti, jog Lietuvoje turime du ultra trail bėgimus: gražų ir sunkų. Tai Kernavė - Vilnius Trail 80 kilometrų yra tas sunkus.Tiesa, tikrojo lietuviškojo "Western States" analogo veido pamatyti neteko. Pagrindinis šios trasos akcentas yra velniškas birželio mėnesį tvyrantis karštis, kuris šį savaitgalį mus aplenkė. Jeigu reikėtų sugalvoti šūkį tai sakyčiau, jog tai "karščiausias vasaros bėgimas" Lietuvoje. Nors ir nepasižymi masinių bėgimų skaičiais, bet manau tik todėl, jog trasą bandę dažnai pamąsto prieš ją kartodami. 😉 Bet kaip sakė kolega Nerijus, ar karšta, ar šlapia vistiek mums bus šakės. O tas šakes parūpino organizatoriai, kurie pasiūlė prizus visiems atbėgusiems greičiau nei per 10 valandų. Ir tai buvo tas cinkelis, kuris paskatino stengtis labiau, o kai sieki tikslo ir bandai per save perlipti, kitą dieną skauda truputį smarkiau. Bet viską atperka pasitenkinimas, jog nepasidavei ir tas rankšluostis ašaroms nusišluostyti labai tinka. 😀 Su Romanu į lenktynes užsiregistravome vieni iš pirmųjų ir nekantriai laukėme vieno iš pagrindinių startų šiais metais. Blynas gavosi gan neblogas Romanas užėmė 7-tą vietą 9:22:46 , aš finišavau truputį atsilikęs 8-oje pozicijoje 9:26:02 🎉 ir su atsarga tilpome į 10valandų tikslą. Dar verta paminėti labai gerą Karolinos Miklovienės pasirodymą, kuri nors ir buvo vienintelė moteris ilgojoje trasoje ir atrodo neturėjo sau konkurencijos, bet nenusiminė ir gerai aplamdė vyrus. Klausimas ar ji finišavo bendroje įskaitoje 7-ta, ar pirma tarp moterų gan keblus. 😅 Nežinantiems paaiškinsiu, jog moterys, ultra bėgimuose lenkia vyrus ir ypač atstumuose virš 160km. Vien šį savaitgalį vykusiame elitiniame Western States Endurance Race, viename seniausių JAV ultra bėgimų, 3 merginos pateko į dešimtuką bendroje įskaitoje. Todėl nereikia nustebti gerais rezultatais ar nusivilti, jog tave aplenkė, nes ultra trail sporte silpnosios lyties tiesiog nėra ir reikia džiaugtis, kad turime stiprių atlečių Lietuvoje.🤔 Ir didelis ačiū visiems savanoriams, o ypač Vaidai 😀👍