Foto In

Fotopasivaikščiojimai man visada primena mažą pabėgimą iš kasdienybės.
Lyg porai valandų persijungtum į kitą savo versiją — tą, kuri neskuba, daugiau pastebi ir leidžia sau būti matoma.

Nebūtina mokėti pozuoti. Nebūtina net žinoti, ką daryti su rankom.
Visa tai ateina einant, kalbant, juokiantis, kol galiausiai atsiranda tas momentas, kai tiesiog atsipalaiduoji.

Ir tada nuotraukose lieka nuotaika. Tu tame mieste. Tą vakarą. Tokia, kokios save gal net seniai nematei.