LeadInn

Trečiadienį vėl susitikome LeadInn Nepatogiuose pusryčiuose. Ernestas Lapinskas kvietė atidžiau pasižiūrėti kas veikia kitaip, kai komanda dirba nuotoliu. Dalinamės keletu pastebėjimų kas apmiršta nuotolinėje komandoje.

Nuotoliu dirbant gauname daug mažiau signalų apie pašnekovus. Sudėtinga gauti grįžtamąjį ryšį: neperskaitoma kūno kalba, kažkur į šoną nukreiptas pašnekovo žvilgsnis. Taip pat nuotoliniame pašnekesyje nelieka spontaninių reakcijų. Visa tai lemia dalyvių atsitraukimą, formalesnį dalyvavimą susitikime. Ilgoje distancijoje mažėja komandos narių įsipareigojimas vieni kitiems.

Nelikus “pokalbių virtuvėlėse”, dingsta galimybė nejučiom išsispręsti daug mažų dalykėlių. Pasirodo virtuvėlėje ir koridoriuose dažnai net nejučiomis susiderinami dalykai, susiję su vertybėmis, organizacijos kultūra. Smulkūs lengvi reikaliukai tampa sunkiomis žinutėmis ar susirinkimais.

Nuotoliniuose susitikimuose nebelieka galimybės išbūti su nepatogiais klausimais. Dėmesys pernelyg lengvai nubėga ten, kur jam smagiau (atpažįstama?). Būtų puiku, tačiau nebelieka tų ypatingų sąlygų, reikalingų kūrybiniams sprendimams.

Tai tik dalis pastebėjimų iš praėjusių pusryčių. Nuotolinis darbas tai nėra tas pat darbas, tik atliekamas kitokiais įrankiais. Nuotolinis darbas yra kitoks. Už gautas galimybes susimokame kažką paaukodami, ir tai svarbu suprasti įsivertinti ir tinkamai derinti su kitais darbo būdais.

Kaip visada dėkojame Nepatogių pusryčių dalyviams, kurie dalinosi savo patirtimis ir padėjo žvelgti į temą giliau Paulius Godvadas Eglė Lisauskaitė Nerilė Mažeikienė Audrius, Tania ir Gintare.

Kviečiame į kitus Nepatogius pusryčius gruodžio trečią trečiadienį (17 d.), kur Audrius Savickas pakvies pasikalbėti apie galimybes veikti organizacijoje kuriant pasakojimus. Tema skamba Kalėdiškai, bus įdomu.