LT.Project

Dizainerio Jonas Forsman debiutas su HAY – „O2 Lounge Chair“. Švedų dizaineris, pelnęs ne vieną prestižinį Red Dot apdovanojimą už tvarumą, šį kartą stebina savo novatoriškumu.

Jo sukurtas O2 krėslas, kuriame genialumas slypi ne formos sudėtingume, o išmintingame ir netikėtame gamybos sprendime.

Kėdės konstrukcija – itin lengvas plieno rėmas. Ant jo užtempiamas specialus audinys, kuris apdorojamas ypatingai aukšta temperatūra susitraukia ir idealiai apglėbia rėmą. Štai ir viskas!

Gamyba be siūlių, be jokių papildomų porolono sluoksnių. Taip sukuriama tvirta, bet kartu vizualiai lengva sėdima forma. Rezultatas – krėslas, kuriame jautiesi tarsi levituojantis ore.

Tokia gamybos technologija ne tik novatoriška, bet ir tvari – ji leidžia reikšmingai sumažinti CO₂ pėdsaką.

„O2 Lounge Chair“ primena, kad šiuolaikinio dizaino esmė slypi ne tik estetikoje, bet ir drąsiame požiūryje į pačią gamybą.

10 metų garantija liudija apie aukštą kokybę ir baldo patikimumą net intensyviai naudojamose visuomeninės paskirties erdvėse.

Dizainas:

Gamintojas: HAY

Milano dizaino savaitė 2025// Tendencija -

Kaip ir visos kitos šioje kelionėje tyrinėtos temos, nostalgija taip pat buvo kupina kontrastų. Kas iš tiesų yra nostalgija – brangių prisiminimų kontempliacija, įkvepianti kurti? O gal tai saviapgaulė, įkalinanti praeityje ir slopinanti naujas mintis?

Atsakymai į šį klausimą buvo įvairūs. Kai kuriems kūrėjams nostalgija – tai vidinė ugnis, įžiebiama brangių prisiminimų, kuri padeda kurti šiandien. Kiti į ją žvelgia atsargiai – jei nostalgija atitraukia žvilgsnį nuo ateities, ji tampa kliūtimi, o ne įkvėpimo šaltiniu.

Nicola Coropuliui, Poltrona Frau CEO, nostalgija nėra vieta, kurioje galima apsistoti – jam svarbiausia žvelgti pirmyn. Tuo tarpu dizainerei Hanne Willmann nostalgija – tai šiltas, asmeniškas jausmas, kuris padeda užmegzti tikrą emocinį ryšį tarp žmogaus ir daikto. Tačiau visų mūsų kalbintų kūrėjų tikslas išliko vienas: kurti prasmingus, džiaugsmą žmonėms teikiančius produktus.

Kasmet Milane prekių ženklai sugrįžta prie mėgstamų istorijų: švenčia jubiliejus, atgaivina archyvuose slypinčius dizainus, o pasak Giulio Cappellini, nostalgija, tai – pagarba ilgaamžiams dizaino objektams, išlaikiusiems savo aktualumą ir vertę per ilgą laiką.

Tačiau atminties jausmas čia neegzistuoja atskirai – jis visada keliauja greta ateities laukimo. Būtent ši įtampa – tarp patogaus ramumo ir kūrybinės energijos, leidžia nostalgijos sąvokai išlikti atvirai kūrybiniam interpretavimui.

Paskutinę dizaino savaitės dieną tyrinėdami nostalgiškumą, negalėjome atsikratyti jausmo, kad su tokia turtinga praeitimi Haworth Group prekių ženklų ateitis atrodo šviesi. Ir iš tiesų, kai mūsų kelionės pradžioje salono Poltrona Frau kieme kalbėjomės su Matthew Haworth, jis šią mintį išreiškė idealiai:
„Ateitis,“ – sakė Matthew, – „siūlo beveik neribotas galimybes.“

*Tekstas adaptuotas pagal Haworth straipsnį "Trend #4-Nostalgia"

Daugiau pokalbių:

Trend #4 - Nostalgia - Milan Design Week 2025 This is "Trend #4 - Nostalgia - Milan Design Week 2025" by Haworth Inc. on Vimeo, the home for high quality videos and the people who love them.

Milano dizaino savaitė 2025// Tendencija –

Vienas žymus Azijos padažas išmargino visą Milaną reklaminiais plakatais su intriguojančia žinute: „Sukurta be AI (liet. DI - dirbtinio intelekto) pagalbos.“*

Tiesa, tai buvo sumani žodžių žaismė – žvaigždutė paaiškino, kad „AI“ šiuo atveju reiškia ne „dirbtinį intelektą“, o dirbtinius ingredientus. Tačiau ši kampanija puikiai atspindėjo temą, kuri, regis, neišnyksta iš kūrybos pasaulio pokalbių.

Koks vaidmuo laukia dirbtinio intelekto interjero dizaino ir architektūros ateityje? Atsiliepimų spektras – nuo atsargumo ir nerimo iki entuziastingo pritarimo, paskatino mus pasidomėti, ką apie tai mano kūrėjai Milane.

Jaukiame Cassina interjero salone įvyko įtraukiantis pokalbis apie dirbtinį intelektą kartu su Haworth atstove Larissa Sarjeant ir Peteriu Schäferiu, dizaino vadovu ir vyresniuoju Genslerr studijos partneriu.

„DI daugiausia naudojame ankstyvose projektavimo stadijose,“ – sakė Peteris. – „Dažnai dirbame su naujais projektais nepažįstamuose miestuose ar vietovėse. [Dirbtinis intelektas] padeda susipažinti su vieta, jos istorija, pačiu pastatu, gatve... Galbūt patys nė nebūtume sužinoję, kad pvz. toje gatvėje gyvavo turtinga audimo tradicija. O sužinojus, kyla noras šią istoriją įprasminti architektūroje, įtraukti ją į kuriamo pastato pasakojimą.“

Mus ypač domino DI poveikis amatininkystei. Larissa pastebėjo, kad tam tikros meistrystės sritys gali likti nepaliečiamos. „Kai galvoju apie tikrus amatininkus, kurie skaptuoja akmenį ar rankomis dirba su medžiu – man atrodo, kad kai kuriais atvejais DI tiesiog negali to patobulinti,“ – sakė ji.

Ši diskusija Milane – dar vienas pavyzdys, kaip inovacijos ir tradicija, technologijos ir žmogaus rankos, vis labiau susipina, bet kartu kelia svarbių klausimų apie tai, ką reiškia kurti ateityje.

Daugiau nuomonių apie dirbtinio intelekto įtaką:

Trend #3 - AI - Milan Design Week 2025 What is the role of AI tools in the future of interior design and architecture? Given the broad range of responses – from caution and concern to enthusiasm…