INFOBALT

Sutikimo valdymas naršyklės lygmeniu skamba kaip paprastas ir patogus sprendimas. Tačiau realybėje jo pasekmės gali būti kur kas sudėtingesnės.

ES Skaitmeninio omnibuso paketo 88b straipsnyje siūloma, kad naršyklės ir operacinės sistemos valdytų vartotojų sutikimus dėl slapukų visų interneto svetainių vardu. Mūsų vertinimu, toks modelis:

• neatitiktų BDAR reikalavimų dėl galiojančio sutikimo, nes sutikimas nebūtų pakankamai konkretus ir informuotas;
• galėtų sumažinti sutikimo rodiklius nuo maždaug 70 % iki 25 %;
• Europos verslui kasmet kainuotų 40–50 mlrd. eurų prarastų pajamų;
• ypač neigiamai paveiktų mažas ir vidutines įmones, kurios klientus pasiekia pasitelkdamos skaitmeninę reklamą.

Svarbiausia, kad toks mechanizmas nesukurtų reikšmingos papildomos naudos privatumo apsaugai, tačiau galėtų turėti didelių neigiamų pasekmių Europos skaitmeninei ekonomikai.

Visą analizę skaitykite čia: https://drive.google.com/file/d/1sVENT2ZuN93nBeZSnH-A5G-YiXxTKD9M/view

🌐 Europos skaitmeninei ekonomikai kyla reali rizika.

Šiuo metu aukščiausiame Europos lygmenyje svarstomi „Digital Omnibus“ pakeitimai, ypač naršyklės vartotojų sutikimo mechanizmas, kuris gali iš esmės pakeisti reklama finansuojamo interneto veikimą Europoje.

Problema ne tik pati iniciatyva, bet ir tai, kad sprendimai stumiami itin skubotai – be išsamaus poveikio vertinimo. Nepriklausomi skaičiavimai rodo, kad dėl šių pokyčių Europos verslai kasmet galėtų netekti 40–50 mlrd. eurų pajamų.

Mes palaikome tikslą stiprinti vartotojų privatumą ir Europos konkurencingumą. Tačiau tokio masto pokyčiai negali būti priimami be aiškaus jų poveikio įvertinimo. Daugiau skaitykite čia: https://drive.google.com/file/d/1sVENT2ZuN93nBeZSnH-A5G-YiXxTKD9M/view?usp=sharing

Kaip Lietuvos DigiTech sektoriui dar plačiau atverti pasaulines rinkas?

Būtent apie tai gegužės 29 d. diskutavo INFOBALT nariai, diplomatai vykdantys ekonomines funkcijas ir komercijos atašė iš įvairių pasaulio šalių.

Renginyje daug dėmesio skirta temoms, kurios šiandien formuoja technologijų sektoriaus ateitį - aptarti Lietuvos technologijų sektoriaus konkurenciniai pranašumai ir eksporto perspektyvos, DI strategija Lietuvoje bei DI fabriko iniciatyvos, pasaulinės DI geopolitikos ir ekonomikos tendencijos, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo bei verslo plėtros galimybės.

Viena aktyviausių renginio dalių tapo individualūs „speed networking“ susitikimai. Čia teorinės diskusijos virto konkrečiais pokalbiais apie eksporto galimybes, potencialias partnerystes ir naujas rinkas. Tokie susitikimai suteikė unikalią progą tiesiogiai pasiekti atstovus, kurie, kasdien dirba stiprindami Lietuvos verslo pozicijas pasaulyje.

Renginio sėkmė nebūtų buvusi įmanoma be pranešėjų Benediktas Girdvainis, Tomas Krilavičius, kurie dalijosi aktualiomis įžvalgomis apie Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją ir ateities DI fabriką, DI geopolitiką ir pasaulio šalių lenktynes šioje šalyje.

Ypatingą padėką skiriame renginio partneriams Dataera ir Novian, kurių palaikymas ir įsitraukimas prisidėjo prie kokybiškų diskusijų, naujų pažinčių ir galimybių Lietuvos technologijų bendruomenei.

Ar skaitmenizacijoje vis dar laimi didelės įmonės?

Praktika rodo – ne visada.
Dažnai greičiau prisitaikančios ir lanksčiai veikiančios organizacijos aplenkia didesnius rinkos žaidėjus.

Šia tema konferenciją SKAITMENIZUOK'is 2026 pradės pranešėjas Gytis Junevicius, Lietuvos inovacijų centras

📅 Gegužės 21 d.
🕑 13:00–16:00
💻 Nuotoliniu būdu

🎟️ Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija: https://chamber.lt/renginiai/konferencija-skaitmenizuokis-2026/?fbclid=IwY2xjawR49NlleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFYdUp0cHBjaHVXVlpBQTJrc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHjO_z_Lf4CmIAbB4P4SwFIaPJ7a8D95mlJRgeeSwnDm6r57GxUF64YVH6iSG_aem_kECwUoWSbzpNiLsB9cKBUw