Kluonas - LabaNoras

Kalba ūsai.

Sezono atsidarymas:
einam, žygiuojam, pažindinamės su gamta; klausom, stebim toliau pažindinamės;
brendam, tapšnojam, ragaujam, uostom vis dar pažindinamės.
Iki to momento kol nuo svaigiųjų pelkinių augalų gailių nuvažiuoja stogas.
Kas šinšinas, kas mažazis apuokėlis, kas dar koks padaras, bet visi išplaukę realiai.
Galėjom išvysti save kaip atrodysim suaugę.

Kolektyvas - sezono atidarymo žygis gavosi labai spalvotas ir dar labai juokingas. Laukia nenuobodus sezonas.

Jis ateina nekviestas.

Kai vienas metų laikas užleidžia vietą kitam.

Pavasaris ir su juo ateinantis potvynis sunkiai nuspėjamas ir neprognozuojamas reiškinys.
Vandens stichija ir jos nenumaldoma galia, kuri ateina ir užeina į kiemus ar namus nekviesta.
Su šluota neišluosi ir kruzeliu neišsemsi, belieka priimti jį kaip svečia ir jis pats išeis, palikdamas savo pėdsaką.
Matyti tai ir būti stebėtoju - dovana.
Saulė pateka ir leidžiasi vandenyje.
Garsai ir vaizdai nusėda ne iš karto - tik grįžęs supranti ką patyrei.

Artėja vandens kuždesio metas - patirk tai.
Jau artėjantį savaitgalį stebėsim pasitraukiantį svečią, kuris grįšta į savo vagą.