SOPA

Solidarizuojamės su mūsų partneriais LRT ir reiškiame paramą visai žurnalistų bendruomenei. Jūsų darbas labai svarbus saugant demokratiją.

Visuomeninis transliuotojas yra mūsų visų ir jis turi likti nepriklausomas nuo politikų įtakos. Todėl sakome – nuo laisvo žodžio ir jungiamės prie protesto gruodžio 9 dieną.

Kaip jaustis pasitikinčiu per darbo pokalbį, net jei prieš tai gavote daug neigiamų atsakymų?

Lankėmės įmonėje "Johnson Matthey", kurios komanda pasidalino, kaip jaustis labiau užtikrintai darbo pokalbiuose ir kasdienybėje.

Štai kas gali padėti:
🔹 Kvėpavimo pratimai prieš svarbų pokalbį
🔹 Kūno laikysenos suaktyvinimas
🔹 Asmeninis „inkaras“ – mintis ar veiksmas, padedantis nusiraminti
🔹 Gurkšnis vandens

Dėkojame "Johnson Matthey" komandai už įdomų susitikimą!

Ar tūkstančiai žmonių su negalia galimai neteks darbo netekę subsidijavimo? O gal dešimtys tūkstančių žmonių su negalia, neturintys darbo, negauna reikalingos paramos jam susirasti?

Atkreipiame dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodžiusiame straipsnyje „Dirbantiems žmonėms su negalia – skaudus kirtis: naikinant subsidijas neteks darbo“ (nuoroda komentare) pateikiama informacija gali būti klaidingai interpretuojama.

Ką matome žmonių su negalia įdarbinimo praktikoje? 30-40 proc. dalyvumą turinčius asmenis su negalia įdarbinusios įmonės gauna subsidijas iš valstybės, siekiančias 60 proc. darbo užmokesčio fondo. Tai reiškia, kad didesnę dalį atlyginimo darbdaviui tris metus kompensuoja valstybė. Trys metai yra ilgas laiko tarpas, per kurį darbuotojai su negalia gali apsiprasti įmonėje, gauti pagalbą ir išmokti atlikti reikiamas užduotis.

Ar nutrūkus subsidijoms visi šie darbuotojai liks be darbo? Turbūt – ne. Juk negalime teigti, kad įmonės samdo žmones su negalia tik dėl gaunamos subsidijos, o ne dėl jų atliekamo darbo, sukuriamos vertės. Be to, subsidijuojami darbuotojai privalo turėti neterminuotas darbo sutartis, todėl jų atleidimas galimas tik pagal darbo kodekso reikalavimus.

Atkreipiame dėmesį, kad didelei daliai nedirbančių žmonių su negalia pagalbos apskritai nėra. Mūsų organizacijos patirtis rodo, kad žmonėms su negalia, kurie tik įeina į darbo rinką ir jų įdarbinimą reikėtų paremti, subsidijų neužtenka ir šiemet jos baigėsi metų viduryje.

Skiriamų lėšų kiekis valstybėje nėra beribis ir jų visada trūks. Prioritetų kryžkelėje raginame daugiau dėmesio skirti darbo neturinčių žmonių su negalia įgalinimui ir pagalbai jiems įsitvirtinti darbo rinkoje, o ne pratęsti subsidijavimą tris metus dirbantiems, į kurių išlaikymą valstybė jau investavo.

O taip pat reikalinga iš esmės peržiūrėti subsidijavimo tvarką, kad jis būtų kuo taiklesnis ir individualiai taikomas tiems, kurių įdarbinimą labiausiai reikia paremti.

Kai į komandą ateina žmogus su negalia, labai svarbi yra mentoriaus rolė.
Mentorius ne tik padeda naujam darbuotojui apsiprasti darbo aplinkoje, bet ir ieško būdų, kaip pritaikyti darbo sąlygas prie individualių poreikių, kad kolega galėtų sėkmingai dirbti ir jaustis priimtas.
Mentoriaus pagalba gali atrodyti labai skirtingai:
💬 Darbuotojams su psichosocialine negalia mentorius suteikia emocinį saugumą, palaikymą, gali laiku pastebėti, kai žmogui sunkiau.
💡 Asmenims su intelekto negalia mentorius padeda mokytis užduočių, stiprina savarankiškumą, kuria ryšį su komanda.
👁️ Žmonėms turintiems regos negalią mentorius užtikrina orientaciją aplinkoje, palydėjimą, supažindinimą su žmonėmis.
🌈 Neuroskirtingiems darbuotojams mentorius gali užtikrinti aiškią struktūrą, padėti sudaryti dienotvarkę, padėti kolegoms geriau suprasti bendravimo ypatumus

🤔O jūs - ar susidūrėte su mentoryste darbo vietoje?