Advokatas Karolis Rugys

Lėtas teisingumas - nėra teisingumas.

Nereikia daug specialių žinių, kad suprastum, jog proceso, ypač baudžiamojo, operatyvumas yra vienas svarbiausių principų. O kas susiduria su baudžiamąja justicija visi žino, kad paprastai ilgiausiai baudžiamasis procesas trunka dėl nusikalstamų veikų finansų sistemos, ekonomikos ir verslo srityse.

Deja, pas mus dar mėgstama „įvykdyti teisingumą“ paviešinant sulaikymus ar suėmimus. Tik tai yra viena, nors ir labai pavojinga proceso dalis. Pavojinga, nes gal ir gerų norų siekiant galima padaryti itin didelės, realiai neatitaisomos žalos. Vėliau, paprastai tyrimai užtrunka, skambių pareiškimų nebelieka, o ne taip jau retai ir tyrimai subliūkšta... Teisėsaugos institucijos gali nuspręsti, kiek ir kokia apimti ką viešinti procese. Tik tas dažniausiai nėra daroma motyvuojant tikslu nepakenti ikiteisminiam tyrimui. Tas neturėtų būti daroma apsaugant įtariamojo interesus, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Juk kaltu pripažįsta tik teismas įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Bet kartais neaišku, ar tikrai netenkinama visuomenės teisė žinoti vien tik dėl noro nepakenkti tyrimui, apsaugoti proceso dalyvių interesus, ar dėl to... kad nelabai yra ką viešinti, nes nelabai kas vyksta?

Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija yra tokia, kad lėtas teisingumas nėra teisingumas. Su šia problema susiduria, ne tik teisininkai: bet kuris žmogus pasakys, kad teisiniai procesai Lietuvoje trunka per ilgai. Nors kartais ir ieškoma per ilgo proceso priežasčių, dažnu atveju net įvardijamos jos teisingai: nuo kompetencijos, pareigūnų trūkumo iki ekspertizių ar procedūrų, susijusių su užsienio elementu. Viešai dažniausiai neįvardijama, bet ne paslaptis, jog ne visi yra suinteresuoti operatyvia proceso trukme (nuo įtariamųjų iki pareigūnų, tik kažkodėl dažniausiai minimi įtariamieji ar kaltinamieji bei jų advokatai:), asmeninė atsakomybė negresia dėl per ilgo proceso, atlyginimas irgi tas pats, tai gal nėra tikslo ir labai skubintis? O net ir teisingai įvardijus proceso ilgumo priežastis ir toliau nesiimama spręsti žinomų problemų. Juk jei žinoma, kad trūksta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kodėl jų nesurandama? Kodėl neskiriama lėšų jų pritraukimui, motyvacijai, mokymams? Taip pat prokurorų? Ko reikia, kad ekspertizės būtų atliekamos operatyviau ir pan.? Vietoj realių sprendimų, nebent bandoma žiūrėti paprasčiau: pasvarstoma ar net inicijuojami kokie nors teisės aktų pakeitimai, kurie dažniausiai ir toliau tik palengvina valstybės aparato darbą, tačiau gali dar labiau atitolinti žmogų nuo teisingumo. Apskritai, pas mus daugelį problemų bandoma spręsti ne nuo to galo: keičiant įstatymą. Kai dažniausiai geri tie įstatymai, o problemos yra su jų įgyvendinimu.

Manau, kad ir šis, visuomenės itin didelio dėmesio susilaukęs baudžiamasis procesas taip pat užsitęs. Ilgo proceso priežastis įvardinti gali tik patys pareigūnai. Bet kiekvienam tyrimui tikriausiai galima tą patį pritaikyti: tai atostogos, tai kokios nors užklausos, tai didelis darbo krūvis, tai ekspertizių laukimas ar kokia nors paieška – net nežinant visų aplinkybių kone kiekvienam tyrimui tą galima pritaikyti. Kartais dar priešpastatoma, kad kokybiškam tyrimui reikia laiko. Tik ne visada ilgas tyrimas reiškią kokybišką tyrimą. Savaime supranta, kad skubotai, atmestinai negali būti vykdomas joks procesas, visi nori kokybės, bet teisingumas turi būti įvykdytas operatyviai. Kolkas, ypač kalbant apie ikiteisminius tyrimus, nei kokybės didelės galima matyti, nei operatyvumo. Natūralu, kad per ilgi teisiniai procesai, informacijos trūkumas mažina žmonių pasitikėjimą teisine valstybe. Manau, kad daugeliu atveju galima tą išspręsti skiriant deramą finansavimą ir dėmesį. Kitaip tariant – arba noro trūksta (kartais ir supratimo-kvalifikacijos), arba prioritetai kiti.

Vasario 16-oji žinoma ne tik kaip 1918 m. Nepriklausomybės Akto pasirašymo diena. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis pasirašė Deklaraciją, kurios teisinė reikšmė itin didelė: užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.

Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai aspektai ypač aktualūs ir dabar Vasario mėnesį, antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta deklaracija. Specialiai surengtoje ...