Altic

Ką apie jūsų IT priežiūros partnerį sako jo sąskaitos? Ar jis pelnosi iš jūsų „gaisrų“?

Mūsų IT priežiūros padalinio vadovas Marek Dyl sako, kad vis dar yra įmonių, tikinčių mitu, jog už IT priežiūrą mokėti „pagal faktą“ (on-demand) yra sąžiningiausia.

„Kiek dirbo, tiek sumokėjau“ – skamba logiškai? Bet kodėl tai naudinga tik pačiam IT tiekėjui, o jums netgi kenkia:

🔴 Tiekėjas nieko nedaro proaktyviai, tik reaguoja į incidentus ir prašymus. Nes kam bandyti užbėgti problemoms už akių, jei mokate tik už jų sprendimą?

🔴 Kyla „gaisrai“: lūžta serveriai, sutrinka kompiuteriai, stoja darbai – „sukasi skaitliukas“. Tiekėjui finansiškai nenaudinga, kad jūsų sistemos veiktų idealiai.

🔴 Gydote simptomus, o ne ligą – pasekmes, o ne priežastis. Tiekėjas daro tik tai, ko paprašote, todėl neatlieka būtinų prevencinių darbų.

Jūs neprašote to, ko nežinote, o tiekėjui ir neapsimoka to daryti proaktyviai: uždaras ratas jūsų nenaudai. Rezultatas? 3-5 kartus dažnesni sutrikimai, įsiutę darbuotojai ir prarasti pardavimai. Ir, žinoma, didesnės sąskaitos.

Tai kaip vengti „siurprizų“ sąskaitose ir turėti motyvuotą IT tiekėją?

Rinkitės abonentinį mokestį už IT priežiūrą – fiksuotą kainą už įrenginį, kompiuterį, serverį ar sistemą:

✅ Tiekėjas tampa motyvuotas. Jo pelnas dabar priklauso nuo rezultato – jūsų IT tinkamo veikimo, o ne sugaištų valandų. Jei viskas veikia, niekas negenda – jis uždirba. Jei lūžinėja – jis dirba savo sąskaita, nes turi sutvarkyti taip, kad gedimas nesikartotų.

✅ Proaktyvumas tampa standartu, o atsakomybė – nuolatinė. Už fiksuotą kainą atliekama daugybė „nematomų“ darbų (veikimo stebėjimas, reagavimas jums net nesikreipus, saugumo atnaujinimai ir t.t.), kad IT gaisrai nekiltų.

✅ Prognozuojamos išlaidos. Jokių neplanuotų sąskaitų. Jūs tiksliai žinote savo IT biudžetą metams į priekį.

Jei jūsų vidinis IT skyrius dirbtų tik „pagal iškvietimą“, tikriausiai iškart jį pakeistumėte. Tai kodėl toks modelis vis dar atrodo tinkamas išoriniam IT tiekėjui?

Pasidalinkite, kurį modelį palaikote jūs – abonentą ar apmokėjimą pagal faktą?

Jei sugedo automobilis, ką rinksitės remontui – pardavimų vadybininką ar meistrą? 🚗 IT pasaulyje dažniausiai gaunate pirmą variantą.

Mūsų IT vadovas Aurelijus Tutkus pasakoja, kad pradėjus dirbti su IT priežiūros bendrove, dauguma klientams priskiria „vadybininkus“, o ne IT vadovus.

Koks tarp jų skirtumas?

🛠️ Kompetencija čia ir dabar vs. „forwardinimas“. Kai kliento užklausą priima IT vadovas, sprendimas prasideda pirmąją minutę. Vadybininkas, neturintis IT patirties, tampa tarpininku tarp kliento ir IT komandos.

🛠️ Problemų priežasčių sprendimas vs. pasekmių šalinimas. IT vadovo užduotis – ne sutaisyti sugedusį spausdintuvą, bet suprasti, kodėl jie visi per dažnai genda, kaip automatizuoti sprendimą, gal geriau nuomoti kaip paslaugą . Vadybininko – išrašyti kuo daugiau sąskaitų už sutaisomą nuolat gendantį spausdintuvą.

🛠️ Skaidrumas vs. pardavimai. IT vadovas visada siūlys bent 3 variantus: „geriausią, bet brangų“, „pigiausią, bet ribotą“ ir „optimalų“ vidutinį, vertą pasirinkimo. Vadybininkas, tikėtina, visada siūlys vieną, pirmą variantą.

🛠️ Platesnis vaizdas. IT vadovo užduotis - padėti įmonei siekti verslo tikslų. Net jei kartais tai reiškia patarimą rinktis kito tiekėjo paslaugas. Vadybininko tikslas dažniausiai baigiasi ties pardavimų eilutės auginimu.

Išvada? Tiek remontuojant automobilį, tiek rūpinantis IT ūkiu, geriau rinktis tą, kuris puikiai žino, kas vyksta po kapotu, ir prisiima atsakomybę už tai, kaip automobilis ir IT ūkis „važiuos“.