Biovitup

Jūra atiduoda tai, ko odai, sąnariams ir energijai reikia labiausiai. 10 000 mg jūrinio kolageno — kiekvieną dieną.

Biovitup | biovitup.com

Tu keliesi naktį į tualetą — ir manai, kad tiesiog per daug išgėrei. O šlapimo pūslė mano kitaip.

Šlapimo pūslė — organas, kurį prisimename tik tada, kai kažkas negerai.

O signalus ji siunčia daug anksčiau.

Sveika šlapimo pūslė talpina apie 400–500 ml šlapimo ir daugeliui žmonių leidžia išmiegoti naktį be dažno poreikio keltis į tualetą.

Kas verčia ją dirbti naktinę pamainą:

— silpni dubens dugno raumenys — šlapimo pūslė palaikoma prasčiau.
— sudirgusi gleivinė — nuo kavos, alkoholio, aštraus maisto ar gazuotų gėrimų.
— hormoniniai pokyčiai po 35 metų — šlapimo takų ir šlapimo pūslės audiniai jautrūs estrogenų pokyčiams.
— lėtinis stresas — nervų sistema gali sustiprinti poreikio šlapintis pojūtį.
— mažėjantis kolageno kiekis organizme — silpnėja jungiamasis audinys, palaikantis dubens organus.

Ir paskutinis — vienas labiausiai neįvertintų.

Kolagenas laiko ne tik odą ir sąnarius. Jis yra svarbi jungiamojo audinio dalis — pūslės sienelėse, dubens dugno audiniuose ir raiščiuose, kurie padeda palaikyti šlapimo pūslę.

Kai jungiamasis audinys silpnėja, pūslė ir ją laikantys audiniai praranda dalį atramos. Ir tada naktiniai atsikėlimai į tualetą gali tapti ne atsitiktinumu, o signalu.

Antinksčiai — du nedideli organai, maždaug graikinio riešuto dydžio, esantys tiesiai virš inkstų.

Ir būtent jie stipriai prisideda prie to, kaip jautiesi kiekvieną dieną.

Ką jie gamina:

— kortizolį — streso ir energijos hormoną. Jis padeda pabusti ryte ir išlaikyti tonusą dienos metu.
— adrenaliną — greitą organizmo reakciją į pavojų, spaudimą ar įtampą.
— aldosteroną — hormoną, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį ir vandens balansą.
— nedidelį kiekį lytinių hormonų — ypač svarbu moterims po menopauzės, kai dalį šios funkcijos perima antinksčiai.

Kai organizmas turi pakankamai resursų — ryte pabundi lengviau, geriau atlaikai spaudimą, o energija dienos metu būna stabilesnė.

Kai stresas tampa kasdienybe, o poilsio per mažai:

— ryte pabundi pavargusi.
— jau dienos viduryje jautiesi išsunkta.
— bet koks stresas lengviau išmuša iš vėžių.
— dažniau norisi sūraus arba saldaus.
— miegas nebeteikia tikro atsistatymo jausmo.

Ir nemaloniausia tai, kad šie signalai kaupiasi lėtai. Mėnesiais. Metais. Kol vieną dieną supranti, kad net kava nebepadeda.

Kas kasdien labiausiai sekina organizmą:

— lėtinis stresas be atsistatymo.
— praleisti valgiai ir griežtos dietos.
— miego trūkumas.
— per intensyvios treniruotės be poilsio.

Kas padeda:

— reguliarus miegas.
— pakankamai baltymų ir normalus valgymo ritmas.
— magnis ir vitaminas C — svarbūs normaliai nervų sistemos, energijos apykaitos ir imuninės sistemos veiklai.
— omega-3 — padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir svarbi bendrai uždegiminių procesų kontrolei organizme.

Glimfatinė sistema — tai smegenų valymo sistema.

Ji buvo atrasta tik 2013 metais. Iki tol mokslininkai apskritai nežinojo, kad smegenys gali apsivalyti pačios.

Kaip tai veikia:

Kol miegi — smegenų skystis tiesiogine prasme pumpuojamas per smegenų audinį. Jis išplauna toksinus, atliekas ir per dieną susikaupusias baltymines nuosėdas.

Įskaitant beta-amiloidą — būtent jo kaupimasis siejamas su Alzheimerio liga.

Tačiau yra sąlyga.

Glimfatinė sistema veikia beveik išimtinai gilaus miego metu. Ir ypač aktyvi pirmomis nakties valandomis.

Kas nutinka kai miegi per mažai:

— toksinai neišplaunami — lieka smegenyse.
— rytas su „rūku“ galvoje — ženklas, kad smegenys neatsigavo po miego taip, kaip turėtų.
— laikui bėgant kaupiasi baltyminės nuosėdos.
— neurodegeneracinių ligų rizika auga.

Ir dar vienas faktas, kurį mažai kas žino:

Glimfatinė sistema veikia geriau kai miegi ant šono — o ne ant nugaros. Būtent šioje padėtyje smegenų drenažas yra efektyviausias.

Kas palaiko jos darbą:

— 7–8 valandos gilaus miego.
— miegas ant šono.
— mažiau alkoholio — jis gali slopinti glimfatinės sistemos veiklą.
— omega-3 riebalų rūgštys — padeda palaikyti ląstelių membranų struktūrą.