INFOLEX

Mieli kolegos,

šią savaitę apžvelgiame šešias LAT nutartis, kurios, sakyčiau, yra „viena už kitą įdomesnės“, tad net sunku apsispręsti, nuo kurios pradėti. Pradėsiu nuo nutarties, kuria mišri LAT BBS ir CBS išplėstinė septynių teisėjų kolegija, įžvelgdama didžiulę neteisybę, kad „juridinis asmuo“ (taigi, „teisinė fikcija“, persona ficta) Lietuvos baudžiamajame procese yra nesulygintas su „gyvu žmogumi“, manifestuodama reikšmingą susirūpinimą juridinio asmens procesinėmis teisėmis ir galimybėmis, inter alia, abejodama, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį, juridinis asmuo baudžiamajame procese nėra laikomas „nukentėjusiuoju“ ir turi „mažiau teisių nei nukentėjusysis“, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar Baudžiamojo proceso kodeksas šiuo teisiniu aspektu „nekenčia nuo legislatyvinės omisijos“. LAT kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra „retas reiškinys Lietuvos teisinėje padangėje“, tad natūraliai priverčia suklusti.

Advokatas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto baudžiamosios justicijos katedros docentas Dr. Remigijus Merkevičius.

(Visą savaitės apžvalgos tekstą galite rasti komentarų skiltyje).👇

💡 Kai įmonės gelbėjimas tampa asmenine vadovo atsakomybe: kada už delsimą gali tekti mokėti iš savo kišenės?

Daugelis vadovų nemokumo situacijoje atidėlioja sprendimus ne iš blogos valios, o iš vilties: „dar šiek tiek“, „tuoj atsiskaitys“, „susitarsim su kreditoriais“. Tačiau teisiškai būtent delsimas dažnai tampa brangiausia strategija.

GLIMSTEDT Lithuania vyresnysis teisininkas Bartas Gedminas primena: kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga veikti, o nepagrįstas delsimas gali virsti asmenine atsakomybe. Svarbiausia – ne deklaracijos, o faktai: ar sprendimas „dar palaukti“ buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (užsakymais, derybomis, realiomis finansavimo galimybėmis), ir ar tai buvo tinkamai fiksuota dokumentais.

Daugiau - komentarų skiltyje. 👇

👥 Skyrybos ir vaiko interesai: ką teismas vertina nustatydamas gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką

Gyvenimas kartais susiklosto taip, kad vaikus auginantys tėvai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, bet išsaugoti bendrą atsakomybę ir rūpestį vaikų gerove. Nepriklausomai nuo to, ar tėvai buvo susituokę, vieni jautriausių ir daugiausia emocijų keliantys tokiais atvejais yra vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais klausimai.

Kas sprendžia, jeigu tėvai nesutaria, su kuo liks gyventi vaikai? Su kuriuo iš tėvų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, jeigu tenka kreiptis į teismą? Kaip bus organizuojamas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina? Ar gali vaikas su abiem tėvais praleisti po lygiai laiko? Ar vaiko norai yra privalomi teismui? Ir kaip teismai traktuoja situacijas, kai pats vaikas atsisako vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką? - visi atsakymai advokatų kontoros GLIMSTEDT Lithuania vyr. teisininko Marko Dobrovolskio publikacijoje. 👇