TuEsi.lt

LRT laidoje „Čia ir dabar“ psichologė dr. Miglė Marcinkevičiūtė dalijasi įžvalgomis iš savo daktaro disertacijos, kurioje kalbino žmones, išgyvenusius savižudybės krizę.

Paklausti, ko jiems labiausiai trūko sunkiausiais momentais, daugelis įvardijo artumą. Kitaip tariant, apkabinimas, laikas kartu ir nuoširdus bandymas suprasti, kas vyksta kito žmogaus viduje, dažnai yra pati efektyviausia pagalba.

Daugiau apie tai, kaip atpažinti besikaupiančias emocijas ir kaip padėti artimajam tiesiog būnant šalia – laidos vaizdo įraše 👇

Mokslininkė apie būdus išeiti iš psichologinės kančios: dažnam trūksta tiesiog apkabinimo Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė ...

🧠 Ką svarbu žinoti įvykus psichologinei krizei organizacijoje?

Kartais organizacijos ir bendruomenės susiduria su itin sukrečiančiais įvykiais – netikėta mirtimi, savižudybe ar bandymu žudytis, nelaimingu atsitikimu. Tokiose situacijose svarbu žinoti, kur galima kreiptis pagalbos. Psichologinių krizių pagalbos centras (PKPC) teikia profesionalią pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms ir šeimoms po krizinių įvykių.

📞 Psichologinių krizių pagalbos centro numeris – 1815
Skambindami galite pasikonsultuoti su profesionaliais psichologais dėl pirmųjų veiksmų po krizinio įvykio. Jei pokalbio metu įvertinama, kad reikalinga papildoma pagalba, į situaciją gali būti įtraukiama mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda.

Daugiau informacijos: www.1815.lt

🎥 Vaizdo įraše PKPC mokymų vadovė Sandra Anuškevičienė paaiškina, kas yra psichologinė krizė ir kaip reaguoti organizacijoms.

📢 Kviečiame žiūrėti ir dalintis, kad informacija apie pagalbos galimybes pasiektų kuo daugiau žmonių

Psichologinė krizė organizacijoje: ką svarbu žinoti? Psichologinė krizė – asmens reakcija į krizinį įvykį, kuriam išgyventi nebepakanka turimų psichologinės adaptacijos ir streso įveikos įgūdžių.Krizinėse situa...

Savižudybių prevencija prasideda ne nuo sudėtingų strategijų, o nuo nuoširdaus pokalbio. Kiekvienas galime pastiprinti emocinį saugumą darbe tiesiog būdami atidūs kolegų nuotaikoms. Kaip atpažinti krizę ir nukreipti pagalbos – plačiau straipsnyje.

🚩 Metų pradžia darbe ne visiems atneša motyvacijos bangą. Rutina, spaudimas rezultatams ir asmeniniai sunkumai kai kuriems gali tapti rimta emocine našta, o kartais – ir savižudybės rizika.

💬 Svarbus priminimas: kolegos dažnai būna pirmieji, kurie pastebi, kad žmogui sunku. Ir kartais vienas atviras klausimas gali tapti tiltu į pagalbą.

🗣️ Specialistai pabrėžia – klausti apie savijautą (net ir labai tiesiai) nėra pavojinga. Priešingai, tai gali padėti žmogui nebelikti vienam su savo mintimis.

Psichikos sveikata ir savižudybių prevencija – ne asmeninis reikalas, o darbo kultūros dalis. Prevencija prasideda nuo paprastų pokalbių ir drąsos parodyti rūpestį.

👉 Plačiau apie savižudybių prevenciją darbovietėje https://shorturl.at/y0g0w

Nėra vieno „teisingo“ būdo pasitikti šventes. 🎄✨

Galbūt jaučiame spaudimą būti ar bent atrodyti laimingi, nors viduje – visai ne šventė. O gal mus labiau pradžiugina ne pilni namai svečių, o vakaras su knyga. Svarbu išgirsti save ir leisti sau švęsti (arba nešvęsti) taip, kaip šiuo metu norisi labiausiai.